Laidotuvių planuotojo / laidotuvių organizatoriaus iškvietimas į namus
visą parą: +37065979248 , +37060348802


Šarvojimo ir laidojimo kapinėse tvarka

  1. Lietuvoje visos kapinės yra valstybinės;
  2. Tik gimęs Lietuvos pilietis iškart gauna teisę į vietą kapinėse, todėl už žemę mokėti nereikia;
  3. Rašytinį leidimą laidoti kapinėse mirusiojo kūną arba urną su mirusiojo palaikų pelenais išduoda savivaldybė arba seniūnai, jeigu jiems pavesta prižiūrėti seniūnijos teritorijoje esančias kapines.
  4. Leidimui gauti reikalingi dokumentai:
    • laidojančio asmens prašymas;
    • mirties liudijimas.
  5. Lebartų administracija: 8-46-314412

Laidojimo papročiai: kaip pareikšti užuojautą ir pagerbti mirusįjį

Laidojimo apeigos organizuojamos individualiai, atsižvelgiant į mirusiojo pageidavimus, jeigu tokie buvo pareikšti, į laidojamo žmogaus tikėjimą, amžių, jo buvusius pomėgius ir kitus dalykus, tačiau yra ir bendros nerašytos taisyklės, kurių Lietuvoje daugiau ar mažiau laikomasi. Remdamiesi mūsų bendrovės veiklos ir bendrąja patirtimi rekomenduojame atkreipti dėmesį į keletą nusistovėjusių normų.

Užjauskite siūlydami pagalbą

Giminėms ir draugams užuojautą įprasta pareikšti iš karto, vos tik sužinojus apie jo artimojo mirtį, tuo pačiu pasiūlant ir savo pagalbą, paklausiant, kur ir kada bus pašarvotas mirusysis. Dažniausiai taip elgiasi ir darbdaviai, sužinojęs apie jo darbuotoją ištikusią nelaimę.

Kalbėdami neįžeiskite

Jeigu nėra galimybės susitikti, nereikėtų baimintis nelaimės ištiktam draugui paskambinti telefonu, tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad kalbėsite su skausmą išgyvenančiu žmogumi, todėl reikėtų pasistengti prisitaikyti prie jo emocinės būklės – jeigu jaučiate, kad jam reikia išsikalbėti, išklausykite, jeigu nenori bendrauti – būkite lakoniški. Kalbėkite pagarbiai, stengdamiesi suprasti, kaip geriausiai galėtumėte padėti nelaimėje.

Laidotuvių apranga – santūri

Oficiali užuojauta reiškiama atėjus į šermenis. Reikšdami pagarbą mirusiajam ir jo gedintiems artimiesiems, laidotuvėse stengiamės nedrumsti ramybės ir neblaškyti dėmesio ryškiomis drabužių spalvomis ar įmantriais medžiagų raštais, akį traukiančiais papuošalais ar aksesuarais. Įprastos gedulo spalvos – juoda, violetinė, tamsiai mėlyna, balta. Vyrai dažniausiai dėvi juodus arba vienspalvius tamsius kostiumus, moterys – juodas ar tamsias sukneles ir kostiumėlius. Galima segėti juodą juostelę, užsimesti juodą šalį. Vaikų aprangos kodas laisvesnis.

Šarvojimas – tyli ceremonija

Prie mirusiojo karsto padedama gėlių arba vainikas, jo atminimas pagerbiamas tylos minute arba sukalbant maldelę. Priėjus prie artimą žmogų laidojančio asmens jam paspaudžiama ranka arba jis apkabinamas, pasakomi trumpi užuojautos žodžiai. Jeigu nesate pažįstami, iš pradžių trumpai prisistatykite. Šarvojimo salėje kalbėkite tyliai. Įprasta kiek pasėdėti prie mirusiojo, jį prisiminti ir mintimis su juo atsisveikinti.

Ar aukoti pinigų?

Vis dažniau žmonės prisideda pinigų aukomis tiems, kas organizuoja laidotuves. Dėl to kiekvienas apsisprendžia individualiai ir perduoda auką asmeniškai arba įmeta į specialią dėžutę, jeigu tokia yra pastatyta. Visgi manoma, kad pinigai nepakeičia pagrindinio meilės ir pagarbos atributo – gėlės, todėl be gėlės (kartais atnešama ir žvakė) į laidotuves eiti – nepriimtina.

Gėlės ar vainikas?

Jei į laidotuves einate vienas – užteks vienos ar kelių gėlių. Dažniausiai nešamos baltos arba pastelinių spalvų gėlės, vyrauja tradicija nešti dvi ar keturias (lyginis skaičius) gėles. Giminės, bendradarbiai ar didesnė žmonių grupė neša gėlių krepšelį arba vainiką, kurie dar gali būti perrišti gedulinga juosta su specialiai laidotuvėms pritaikytu užrašu.

Palydos į kapines ir gedulingi pietūs

Mažuose miesteliuose ir kaimuose, kur visi vienas kitą pažįsta, vis dar daug žmonių lydi mirusiuosius į kapines, tačiau miestuose šiame etape įprastai dalyvauja tik patys artimiausieji ir tie, kurie nori pareikšti ypatingą pagarbą atsisveikinant. Gedulingi pietūs skiriami giminėms, artimiesiems, iš toli į laidotuves atvykusiems žmonėms. Jeigu esate asmeniškai kviečiamas dalyvauti, atsisakyti būtų nemandagu. Pasakydami gerą žodį apie mirusįjį jo artimiesiems asmeniškai arba prie kapo ar gedulingų pietų metu taip pat pademonstruosite pagarbą. Svarbu, kad žodžiai būtų nuoširdūs.

Susitikus po laidotuvių

Jeigu negalėjote dalyvauti laidotuvėse, užuojautą pareikšti galite aplankydami gedinčius žmones vėliau. Jeigu nėra galimybės susitikti, galima ir paskambinti telefonu. Tai reikėtų padaryti per dvi savaites, bet geriau ne pirmomis dienomis po laidotuvių. Jeigu susitiksite dar kartą vėliau, nereikėtų pirmam pradėti kalbėti apie mirusįjį, kad nebūtų atvertos begyjančios netekties žaizdos. Pasistenkite pajausti, ko labiausiai tuo metu reikia jūsų draugui – galbūt tik buvimo drauge.

Kai laidojama kremuojant

Laidojimo būdas kremuojant mūsų šalyje tampa vis labiau populiarus. Kartais velionio kūnas šarvojamas prieš jį kremuojant, bet dažniau šarvojama urna, ir jau prigijo paprotys šalia urnos pakabintame ekrane demonstruoti nuotraukas, primenančias mirusiojo gyvenimo akimirkas. Laikomasi tų pačių bendrųjų laidojimo normų, tik reiktų atkreipti dėmesį į tai, kad urnos laidojimo vieta yra maža (urna laidojama kapinėse arba kolumbariume), todėl vainikų nereikėtų nešti, o gėlių taip pat neturėtų būti pernelyg daug (kai kas laikosi lyginio gėlių skaičiaus tradicijos, bet nešama ir viena gėlė arba viena žvakė). Dėl individualių priežasčių artimieji kartais nusprendžia kurį laiką mirusiojo pelenus laikyti namuose ar kitoje saugomoje patalpoje, bet po 3 mėnesių jie vis tiek turi būti palaidoti. Lietuvos teisės aktai draudžia pelenus barstyti tam neskirtose vietose.

Palaikų pargabenimas iš užsienio

Nėra nieko sunkiau, kaip artimojo netekties išgyvenimas, tačiau , kai nelaimė įvyksta ne Lietuvije, užgriūva ne tik sielvartas, bet ir įvairios su palaikų pargabenimu susijusios problemos bei dokumentų tvarkymo rūpesčiai. Įvykus tokiai nelaimei mūsų Laidojimo paslaugų bendrovė pasirengusi Jums padėti – palaikų pargabenimas iš užsienio, viena iš mūsų specializacijos krypčių. Mes sutvarkome visus tam reikalingus dokumentus, pasirūpiname jų legalizavimu Lietuvoje ir užsienio ambasadose. Vadovaudamiesi žmogiškumo principais ir atsižvelgdami į kliento netekties kančią bei finansinę būklę, kiek įmanoma stengiamės, kad mirusiojo pargabenimas į gimtąjį kraštą būtų greitas ir pigus procesa. Aukštą profesionalumo lygį ir patikimumą šioje srityje demonstruoja ilgametė palaikų transportavimo patirtis. Turime specialų transportavimui skirtą šaldytuvą(naudojamas transportas atitinka Lietuvos Respublikos ir Europos sąjungos higienos normas) tad esant karštam orui, dėl to rūpesčių nekyla. Greitai ir atsakingai suorganizuojame mirusiojo pargabenimą iš ( į ) bet kurios pasaulio šalies. Pervežimą organizuojant ir vykdant atliekami šie veiksmai (priklauso nuo konkrečios situacijos): Dokumentų paruošimas transportavimui, apostilės gavimas (pagal poreikį), vertimai į reikalingas kalbas. Mirusiojo transportavimas specialiame cinkiniame karste arba šaldytuve Mirusiojo paruošimas šarvojimui pargabenus kūną iš užsienio. Mirusiojo pristatymą į jūsų miestą. Pilnas laidotuvių organizavimas. Jeigu užsienyje miręs ar žuvęs pilietis buvo apsidraudęs, jo palaikų pargabenimu pasirūpina draudimo bendrovė, kuri sutvarko visus nustatytus palaikų pargabenimo dokumentus ir formalumus. Priešingu atveju, kai draudimo nėra, visa atsakomybė dėl palaikų pargabenimo ir paslaugų apmokėjimo rūpesčiai tenka mirusiojo artimiesiems, kadangi Lietuvos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos užsienyje neorganizuoja užsienyje mirusių piliečių palaikų pargabenimo ir laidojimo. Šios paslaugos yra mūsų kaip laidojimo paslaugų įmonės kompetencija. Palaikų pargabenimas iš užsienio ir gabenimas į užsienį patenka į mūsų prioritetinės veiklos sąrašą. Mes sutvarkome visus tam reikalingus dokumentus, pasirūpiname jų legalizavimu tiek Lietuvoje, tiek užsienio ambasadose. Užsienio valstybėje mirusių piliečių palaikus galima pargabenti į Lietuvą tik pagal tos valstybės nustatytą tvarką ir turint Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos išduotą leidimą mirusiojo palaikams parvežti karste. Palaikams gabenti būtinas specialus pervežimo reikalavimus atitinkantis karstas. Parvežant į Lietuvą mirusiojo palaikus urnoje, Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos leidimo nereikia. Norint gauti leidimą mirusiojo palaikams parvežti karste, Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai turi būti pateikti įvairūs dokumentai: mirties liudijimas, išduotas tos valstybės, kurioje mirė asmuo, institucijos; mirusiojo asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas; gydytojo pažyma apie mirties priežastį; mirusiojo palaikų tvarkymo įstaigos pažyma, patvirtinanti, kad palaikai įdėti į specialiai pervežti skirtą dvigubą karstą ir kt. Mirusiojo artimiesiems šie formalumai sukelia daug painiavos ir papildomų rūpesčių, todėl šiuos reikalus spręsti prisiimame mes.Mūsų pateiktų dokumentų pagrindu Lietuvos atstovybės išduoda specialius leidimus palaikams parvežti. Diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga gali pareikalauti ir kitų dokumentų, būtinų pagal tos valstybės nustatytą tvarką. Mūsų pareiga užtikrinti, kad visi biurokratiniai procesai vyktų sklandžiai ir veiksmingai. Valstybės pašalpa palaikų parvežimui iš užsienio šalių. Mirus žmogui užsienyje, mirusiojo artimiesiems kyla daug rūpesčių. Dilema tampa ne tik palaikų parvežimas į Lietuvą, bet ir finansinių išteklių paieška. Deja, nelaimės atveju nei Užsienio reikalų ministerija, nei diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga finansinės pašalpos suteikti negali, todėl neturintiems pakankamai lėšų mirusiojo artimiesiems palaikų parvežimo klausimas gali pabloginti padėtį. Jei akistata su šia problema neišvengiama, kreipkitės į mus ir kartu pamėginsime rasti išeitį iš susiklosčiusios padėties: išrašysime sąskaitą faktūrą, kuri būtina, kreipiantis į savivaldybę dėl pašalpos, bei suteiksime kitą reikalingą informaciją. Užsienyje mirusio ar žuvusio asmens šeima, neturinti lėšų palaikams parvežti, gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę, kuri pagal pateiktus dokumentus, įrodančius palaikų parvežimo išlaidas, gali suteikti finansinę pašalpą iš savo biudžeto. Tačiau, siekiant valstybės finansinės pašalpos, būtinos dvi sąlygos: Pirma, pašalpa gali būti suteikta tuo atveju, jeigu užsienyje miręs ar žuvęs asmuo buvo neapsidraudęs, arba, kai asmuo buvo apsidraudęs, bet pagal draudimo sutartį tai nėra draudžiamasis įvykis. Antra, didesnė tikimybė gauti valstybės finansinę pašalpą, jei mirusio (žuvusio) asmens šeima ar artimieji giminaičiai turi mažas pajamas (kai šeimos arba jo artimo giminaičio šeimos pajamos vienam asmeniui neviršija 3 (trijų) valstybės remiamų pajamų dydžių (VRP), kurios šiuo metu siekia 306 eurus per mėnesį). Mirusiojo ar žuvusiojo užsienyje Lietuvos Respublikos piliečio artimiesiems, pretenduojantiems į finansinę valstybės pašalpą, būtina pateikti šiuos dokumentus: prašymą (rašomas skyriuje); asmens tapatybės dokumentą; mirties liudijimą; dokumentus, įrodančius mirusių (žuvusių) piliečių palaikų parvežimo į Lietuvą išlaidas, t. y. sąskaitą faktūrą (ją parūpina palaikus parvežusi laidojimo paslaugų įmonė); besikreipiančio asmens ir jo šeimos narių pažymas apie per 3 praėjusius mėnesius gautas pajamas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nustatyta, jog suma, skiriama mirusių piliečių palaikų transportavimo į Lietuvos Respubliką išlaidoms padengti, neturi viršyti 54 minimalių gyvenimo lygio dydžių (šiuo metu minimalus gyvenimo lygis (MGL) siekia 38 eurus), t. y. visa savivaldybės skiriama finansinė pašalpa negali viršyti 2033,13 eurų. Sunkią netekties valandą nežinote, kur kreiptis ir ką darytį, pasiklystate tarp gausybės biurokratinių formalumų ir nerandate aiškaus atsakymo? Kilus, bet kokiems palaikų pargabenimo iš užsienio klausimams, kreipkitės į mus visą parą ir mes Jums padėsime.

Laidojimo pašalpos

  1. Turint medicininę pažymą, liudijančią mirtį, galima kreiptis dėl vienkartinės laidojimo pašalpos , kurios dydis = 8 BSI (bazinė socialinė išmoka), t. y. 392 eurų. (1 BSI dydis 49 EUR ir yra indeksuojamas);
  2. Laidojimo pašalpa skiriama mirus:
    • Lietuvos Respublikos piliečiui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje;
    • Lietuvoje – užsieniečiui (užsienio valstybės pilietybę turinčiam asmeniui arba asmeniui be pilietybės, turinčiam leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje);
    • Lietuvoje – asmeniui, įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje turinčiam pabėgėlio statusą;
    • Lietuvoje – visų, aukščiau išvardintų asmenų, vaikui, kai gimsta negyvas (ne mažiau kaip 22 nėštumo savaičių kūdikis).
  3. Teisė gauti laidojimo pašalpą atsiranda nuo asmens mirties dienos, kurios faktą registruoja: mieste – savivaldybės civilinės metrikacijos įstaiga, kaime – seniūnija (išskyrus savivaldybių centrų seniūnijas), užsienyje – Lietuvos Respublikos konsulinė įstaiga.
  4. Laidojimo pašalpa išmokama mirusiojo asmens šeimos nariui arba kitam laidojančiam asmeniui.
  5. Laidojantis asmuo dėl pašalpos gavimo turi kreiptis į savivaldybės (seniūnijos) socialinės paramos skyrių pagal mirusiojo asmens buvusią gyvenamąją vietą arba laidojančio asmens gyvenamąją vietą (ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šios teisės atsiradimo dienos).
  6. Reikalingi dokumentai pašalpai gauti:
    • laidojančio asmens prašymas (pildomas savivaldybėje arba seniūnijoje);
    • mirties liudijimas (originalas ir jo kopija);
    • laidojančio asmens pasas (asmens tapatybės kortelė, užsienio piliečiui – leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje);
    • jei Lietuvos Respublikos pilietis mirė užsienyje – užsienio valstybės atitinkamos įstaigos išduotas medicininis mirties liudijimas arba mirties liudijimas (išrašas iš mirčių registro), išverstas į lietuvių kalbą, ir mirusiojo pasas;
    • juridinio asmens įgaliojimas, jei laidojantis asmuo atstovauja ritualines paslaugas teikiančiai įmonei ar socialinės globos įstaigai.
  7. Laidojimo pašalpa mokama iš savivaldybės biudžeto ir turi būti išmokėta per ne vėliau kaip per 24 valandas po oficialaus kreipimosi.
  8. Laidojantis asmuo, laiku neatsiėmęs pašalpos, turės teisę dar kartą teikti prašymą pašalpai gauti.
  9. Laidojimo pašalpa nemokama, kai laidojama valstybės (savivaldybės) lėšomis.

Civilinės metrikacijos skyriai

Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos skyrius S. Šimkaus g. 11 92126 Klaipėda
tel. (8 46) 41 05 37, faks. (8 46) 41 00 47
Visi kiti Skyriai

Mirties fakto konstatavimas

Pirmiausia apie mirtį turi būti informuoti medikai ir / arba policija. Jie privalo konstatuoti mirties faktą. Išrašoma laikinoji medicininė mirties pažyma

Mirusiojo išvežimas

Artimajam mirus namuose, kūnas į teritorinę lavoninę turėtų būti nugabentas per dvi valandas. Ligoninėje mirusio asmens kūnas negali būti laikomas ilgiau nei 5 paras, vėliau jis turi būti perduotas teritorinei lavoninei. Tačiau, jei didelė ligoninė turi savo patanatominį skyrių su šaldytuvais, kūną galima laikyti ilgiau. Viešoje vietoje mirusiojo kūno pervežimą ir laikymą privalo organizuoti savivaldybė.

Mirusiojo kūno paruošimas laidotuvėms

Dėl higienos normų artimieji neturėtų velionio ruošti laidotuvėms namuose, tai turi atlikti specialistai, todėl patariame kreiptis į laidojimo paslaugas teikiančias įmones.

Su laidojimo vieta susiję formalumai

Kiekvienas Lietuvos pilietis turi teisę į vietą kapinėse, todėl už žemę kapinėse mokėti nereikia. Dėl leidimo laidoti kapinėse reikia kreiptis į savivaldybę arba seniūniją, pateikiant rašytinį prašymą ir mirties liudijimą. Dėl mirusiojo kremavimo reikėtų susisiekti su krematoriumu (Lietuvoje, Latvijoje ar Lenkijoje).

Kunigo dalyvavimas.

Susisiekite su kunigu ar klebonu, jei pageidaujate, kad jis dalyvautų laidotuvėse.

Šarvojimo vietos užsakymas.

Velionį šarvoti namuose draudžiama, Jei planuojate velionį šarvoti – užsakykite šarvojimo salę. Šarvoti namuose ar butuose neleistina, todėl reiktų iš anksto pasirūpinti šarvojimo salės nuoma.

Laidojimo reikmenų įsigyjimas

Artimųjų ar laidojimo paslaugų organizatorių padedami įsigykite reikiamus laidojimo reikmenis – karstą (arba urną), velionio drabužius, laidojimo juostas. Užsakykite gėles ar vainikus, pasirūpinkite žvakėmis. Laidotuvių muzikos pasirinkimas. Pagalvokite, kokio muzikinio fono reikės laidotuvėse – ar norėsite užsakyti giedorius, vargonininkus, ar pakaks susitarti su laidojimo paslaugų organizatoriais, jog jie parūpintų Jums reikalingos gedulingos muzikos kompaktinius diskus.

Gedulingi pietūs

Tai nėra būtina, tačiau, jei į laidotuves atvyksta žmonių iš tolesnių kampelių, įprasta juos pavaišinti gedulingais pietumis. Tuomet reiktų užsakyti kavinę, suderinti pietų valgiaraštį. Artimųjų informavimas. Informuokite velionio artimuosius apie numatytą šermenų bei laidotuvių vietą, laiką ir kitus niuansus. Šventame Rašte teigiama, jog palaidoti mirusįjį reikia per tris dienas. Toks laikas yra realus susitaikyti su netektimi ir tinkamai suorganizuoti laidotuves. Todėl neskubėkite, kad apimti netekties streso nepriimtumėte skubotų sprendimų. Paprašyti artimųjų pagalbos, jei įmanoma, pasidalinkite darbus tarpusavyje, taip sklandžiau viską suorganizuosite. Esant galimybei, kreipkitės į šios srities profesionalus, kurie padės, patars ir pasirūpins, kad netekties akimirką Jums tektų susidurti su kuo mažiau rūpesčių.