Ką daryti mirties atveju?Kas žinotina, mirus artimam
- Žmogui mirus namuose, mirusiojo kūno negalima liesti, kol mirties nekonstatuos medikai arba, jei mirtis įvyko viešoje vietoje - policijos pareigūnai;
- Mirties faktą nustato: greitosios medicinos pagalbos slaugos specialistai (visą parą); kitas slaugos specialistas, tiesiogiai atlikęs mirusio asmens sveikatos priežiūrą nesant gydytojo (jo darbo metu); šeimos gydytojas (jo darbo metu), jei prižiūrėjo ligonį paskutinėmis jo gyvenimo dienomis; gydytojas-teismo medicinos ekspertas (jei žmogus miršta viešoje vietoje, arba mirtis smurtinė). Medicininę pažymą, liudijančią mirties faktą, išduoda pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikęs gydytojas (jo nesant – kitas gydytojas);
- Su medicinine pažyma, liudijančią mirties faktą, reikia kreiptis dėl mirusiojo asmens išregistravimo ir mirties liudijimo išrašymo: mieste – į savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrių, kaime – į seniūniją;
- Namuose mirusiojo kūnas į teritorinę lavoninę turėtų būti nugabentas per 2 valandas. Viešoje vietoje mirusiojo kūną, pagal policijos ar prokuratūros pareigūnų iškvietimą, gabena (visą parą, septynias dienas per savaitę bei švenčių dienomis) įmonė, kuri yra sudariusi sutartį su miesto ar rajono savivaldybės administracija dėl žmogaus palaikų gabenimo atlikti teismo medicinos tyrimus.
- Ligoninėje mirusiojo kūnas negali būti joje laikomas ilgiau nei 4 paras (už tai moka teritorinės ligonių kasos). Jei didelė ligoninė turi savo patanatominį skyrių su šaldytuvais, kūną galima laikyti ir ilgiau. Vėliau kūnas turi būti perduotas teritorinei lavoninei. Už asmenų, turinčių gyvenamąją vietą, kūnų laikymą teritorinėje lavoninėje moka giminės. Už mirusių benamių kūnų laikymą teritorinėje lavoninėje turi mokėti savivaldybė. Dėl kūno šarvojimo vietos ir kitų, su šarvojimu susijusių klausimų, reikia kreiptis į laidojimo paslaugas teikiančias įmones, įsikūrusias mirusiojo asmens buvusioje arba laidojančio asmens esamoje gyvenamojoje vietoje.