Laidotuvių planuotojo / laidotuvių organizatoriaus iškvietimas į namus
visą parą: +37065979248 , +37060348802


Kremavimas - jau nuo senų senovės buvo įprastas laidojimo būdas. Tikėta, kad mirusiojo siela per ugnį išsilaisvina iš kūno, apsivalo ir tampa nemirtinga. Lietuvoje taip pat vis dažniau domimasi palaikų kremavimu.Velionio nuvežimas, pelenų parvežimas bei atsisveikinimas, neužtrunka ilgiau nei įprastos laidotuvės. Laidojimo paslaugų bendrovė „ Amžiaus vartai „ veža velionį kremavimui į Kėdainių krematoriumą, pageidaujant galima kremuoti Latvijoje arba Lenkijoje. Taip pat pas mus galite išsirinkti ir urnų skirtų kremuotiems palaikams laikyti.

  • Kremavimas (per 72 val., nesirenkant kremavimo laiko) kaina – 310 EUR
  • Kremavimas (per 24 val., pasirenkant kremavimo laiko) kaina - 382 EUR
  • Kapsulė (metalinė, skysčiams ir šviesai nepralaidi) kaina - 9 EUR
  • Karstai nuo 70 EUR
  • Urnos nuo 47 EUR
  • Kolumbariumai Lėbartų kapinėse nuo 950 EUR

Apie kremavimą

Kremavimas – įprastas laidojimo būdas pasaulyje, kuris sparčiai populiarėja ir Lietuvoje. Tai vienas iš ekologiškiausių, higieniškiausių ir mažiausiai atliekų paliekančių bei laidojimo vietų skaičių taupančių laidojimo būdų. Velionis, kaip ir priimta Lietuvoje, yra šarvojamas, su juo atsisveikinama, o po to jis palydimas į kremavimą. Artimieji urną su mirusiojo pelenais atgauna sekančią dieną. Lietuvoje mirusiojo artimieji gali pasirinkti, ar urną su pelenais palaidoti kapavietėje, kolumbariume, ar... pasilikti namuose. Nenorėdami prarasti tiesioginio ryšio su artimojo palaikais, žmonės urnas su pelenais vis dažniau saugo miegamajame ar svetainėje. Prie šių urnų dažniausiai nevysta gėlės, per šventes uždegama žvakė, pagerbiant mirusįjį.

Kremavimo tvarka

Kremavimas Lietuvos Respublikoje vykdomas laikantis 2007 m. gruodžio 20 d. priimto LR Žmonių palaikų laidojimo įstatymo

  1. Laidojantis asmuo kremavimo įmonėje užpildo nustatytos formos prašymą.
  2. Kartu su prašymu kremuoti mirusiojo palaikus laidojantis asmuo kremavimo įmonei privalo pateikti šiuos dokumentus:
    • asmens, kurio palaikai kremuojami, mirties liudijimą;
    • laidojančio asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą, asmens tapatybės kortelę) arba leidimą nuolat ar laikinai gyventi Lietuvoje;
    • mirusiojo, kurio palaikus prašoma kremuoti, testamentą (ar kitą valios pareiškimo dokumentą), kuriame pareikštas sutikimas dėl jo palaikų kremavimo, jei toks sutikimas buvo pareikštas;
    • įgaliojimus patvirtinantį dokumentą (jei laidojantis asmuo yra savivaldybės vykdomosios institucijos įgaliotas asmuo).
  3. Jei mirusysis nebuvo savo testamente (ar kitame valios pareiškimo dokumente) pareiškęs sutikimo dėl savo palaikų kremavimo, reikia pateikti:
    • santuokos liudijimą (jei laidoja sutuoktinis);
    • giminystės ryšį patvirtinantį dokumentą (jei mirusįjį laidoja artimas giminaitis);
    • rašytinį artimųjų giminaičių parašais patvirtintą susitarimą (ir apie tai pažymėti prašyme kremuoti palaikus), kad tarp mirusiojo artimųjų giminaičių nėra nesutarimų dėl palaikų kremavimo;
    • prokuroro rašytinį leidimą (jei prašoma kremuoti ekshumuotus žmogaus palaikus).

Mirusiojo valia dėl palaikų kremavimo

  1. Sutikimą kremuoti savo palaikus (arba ne) turi teisę pareikšti kiekvienas pilnametis asmuo savo testamente arba kitame, jam prilygintame dokumente.
  2. Pareiškiant valią dėl savo palaikų kremavimo testamente (ar kitame, jam prilygintame dokumente), taip pat gali būti nurodomas asmuo, kuris įsipareigoja įgyvendinti pareikštą valią.
  3. Jei sutikimas dėl palaikų kremavimo pareikštas testamente, tačiau jame nenurodytas laidojantis asmuo, tuomet mirusiojo valią vykdo testamentą vykdantis asmuo (jei testamentas paskelbiamas iki mirusiojo laidotuvių).
  4. Jei sutikimas dėl palaikų kremavimo pareikštas kitame, testamentui prilygintame dokumente, tačiau laidojantis asmuo nėra nurodytas, mirusiojo valią vykdo šie pilnamečiai asmenys:
    • sutuoktinis;
    • jei jo nėra – vaikai (įvaikiai);
    • jei jų nėra tėvai (įtėviai);
    • jei jų nėra – broliai ir seserys (įbroliai, įseserės);
    • jei jų nėra – seneliai ar vaikaičiai;
    • jei jų nėra – kiti giminaičiai.
  5. Asmuo pareikštą valią dėl savo palaikų kremavimo gali pakeisti, pakeisdamas testamentą arba kitą valios pareiškimo dokumentą.
  6. Vėliausiai pareikšta valia dėl kremavimo panaikina pirmiau pareikštą valią.

Kas gali prisiimti įsipareigojimus kremuoti

  1. Jei mirus asmeniui, kuris savo testamente (ar kitame valios pareiškimo dokumente) buvo pareiškęs sutikimą dėl savo palaikų kremavimo, nežinoma, kur yra testamente paskirtasis laidojantis asmuo, arba, jei šis asmuo dėl objektyvių priežasčių negali vykdyti įsipareigojimų (atsisako), valią dėl kremavimo vykdo šie pilnamečiai asmenys:
    • sutuoktinis;
    • jei jo nėra – vaikai (įvaikiai);
    • jei jų nėra – tėvai (įtėviai);
    • jei jų nėra – broliai ir seserys (įbroliai, įseserės);
    • jei jų nėra – seneliai ar pilnamečiai vaikaičiai;
    • jei jų nėra – kiti giminaičiai.
  2. Jei aukščiau išvardintų asmenų išvis nėra, arba nežinoma tokių asmenų buvimo vieta, kremavimą ir pelenų laidojimą organizuoja savivaldybė, kurios teritorijoje mirusysis nuolat gyveno.
  3. Jei asmuo neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, kremavimą ir laidojimą organizuoja savivaldybė, kurios teritorijoje buvo nustatytas mirties faktas. Tokiu atveju laidojantis asmuo yra savivaldybės vykdomosios institucijos įgaliotas asmuo.
  4. Jei asmuo testamente (ar kitame valios pareiškimo dokumente) neatsisakė kremuoti savo palaikų, prašymą kremavimo įmonei, raštu patvirtinę, kad mirusysis, būdamas gyvas, nebuvo pareiškęs nesutikimo dėl savo palaikų kremavimo, gali pateikti mirusiojo sutuoktinis (sutuoktinė) ar kiti pilnamečiai asmenys, nurodyti Civilinio kodekso 3.135 straipsnyje,
    • jei sutuoktinio nėra – vaikai (įvaikiai);
    • jei jų nėra – tėvai (įtėviai);
    • jie jų nėra – broliai ir seserys (įbroliai, įseserės);
    • jei jų nėra – seneliai ar vaikaičiai;
    • jei jų nėra – kiti giminaičiai.
  5. Kilus nesutarimams tarp nurodytų asmenų dėl mirusiojo palaikų kremavimo, palaikai nekremuojami.

Atsisakoma kremuoti

  1. Kai asmuo yra pareiškęs nesutikimą dėl savo palaikų kremavimo.
  2. Kai tarp mirusiojo artimųjų giminaičių yra kilęs nesutarimas dėl velionio palaikų kremavimo, ir apie tai kremavimo įmonė yra informuota raštu.
  3. Kai žmogaus palaikai neatpažinti, arba kai žinoma ar įtariama, kad mirties priežastis yra nusikalstama veika, ir dėl to vyksta ikiteisminis tyrimas.
  4. Jei nebuvo pateikti visi reikalingi dokumentai. Laidojančiam asmeniui pateikus trūkstamus dokumentus, kremavimas vykdomas.
  5. Kremavimo įmonė sprendimą dėl atsisakymo kremuoti žmogaus palaikus turi priimti per 24 valandas nuo prašymo pateikimo ir apie tai pranešti laidojančiam asmeniui.

Kremuoti draudžiama

  1. Kai mirusysis savo testamente (ar kitame valios pareiškimo dokumente) yra pareiškęs nesutikimą dėl savo palaikų kremavimo.
  2. Jei dėl mirusiojo palaikų kremavimo yra kilęs nesutarimas tarp jo artimųjų giminaičių ir apie tai kremavimo įmonė yra informuota raštu.
  3. Kai žmogaus palaikai neatpažinti, arba kai įtariama, kad jo mirties priežastimi gali būti nusikalstama veika ir dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tokiu atveju žmogaus palaikai ne kremuojami, bet laidojami užkasant į žemę.

Kremuoti privaloma:

  1. Jei mirusysis sirgo pavojinga arba ypač pavojinga užkrečiamąja liga, įrašyta į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą, arba buvo šios ligos sukėlėjų nešiotojas. Tokiu atveju palaikų kremavimas vykdomas neatsižvelgiant į mirusiojo nesutikimą dėl kremavimo ar jo artimųjų giminaičių sprendimą.
  2. Kreipiantis dėl privalomojo palaikų kremavimo, kremavimo įmonei yra pateikiami šie dokumentai:
    • Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotas dokumentas dėl privalomo kremavimo;
    • asmens, kurio palaikus prašoma kremuoti, mirties liudijimas.
  3. Privalomasis kremavimas negalioja, kai žinoma ar įtariama, kad asmens mirties priežastis yra nusikalstama veika, ir dėl to vyksta ikiteisminis tyrimas.
  4. Privalomojo kremavimo atveju kremavimo išlaidas įstatymų nustatyta tvarka apmoka savivaldybė, kurioje nuolat gyveno žmogus iki mirties.
  5. Jei mirusysis neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, laidojimo išlaidas įstatymų nustatyta tvarka apmoka savivaldybė, kurios teritorijoje buvo nustatytas asmens mirties faktas.

Pelenų kapsulės ir kremavimo urnos: dydžių standartai ir galimybės

 Pelenų kapsulės ir kremavimo urnos yra dvi temos, kurios sulaukia daugiausiai klausimų ir diskusijų susidūrus su kremavimu. Iš krematoriumo gavote kapsulę su kremuoto artimojo pelenais ir natūraliai kyla klausimas – ką daryti toliau? Ar reikalinga kremavimo urna? Jei taip – kokia? Norint surasti atsakymus į rūpimus klausimus reikia tarpusavyje suderinti įvairius skirtingus informacijos šaltinius: pradedant galiojančiais įstatymais, baigiant ritualines paslaugas teikiančių specialistų patirtimi ir rekomendacijomis.

Kremuotų palaikų laidojimas galimas dvejopas – pelenus užkasant žemėje arba saugant kolumbariume. O ką laidoti, turime tris pasirinkimus: krematoriumo kapsulę su pelenais, urną su pelenų kapsule viduje arba urną su pelenais viduje be kapsulės.

Pelenų kapsulės dydžio standartai

Pasaulyje krematoriumai palaikų kremavimui naudoja įvairių gamintojų įrenginius ir pelenus supila į savo naudojamą specialią tarą. Vienur tai yra specialūs maišeliai ar dėžutės, kitur – įvairios pelenų sandarumą ir saugumą užtikrinančios kapsulės, dar vadinamos konteineriais. Bet kuriuo atveju krematoriumo funkcija yra užtikrinti saugų mirusiojo palaikų kremavimo procesą bei supilti pelenus į sandarią tarą. Ši tara, priklausomai nuo krematoriumo, būna skirtingo dydžio, formos, medžiagos.

Kėdainių krematoriume yra naudojamos trijų dydžių metalinės kapsulės: standartinės (3,9 l), padidintos (4,2 l) ir mažos (1,2 l) talpos. Atitinkama kapsulė yra parenkama atsižvelgiant į kremuojamojo ūgį bei svorį, kad sudeginus palaikus, į ją tilptų absoliučiai visi pelenai. Taip pat Kėdainių krematoriumas gali pasiūlyti ne tik metalinę, bet ir ekologišką, savaime suyrančią kapsulę.

Standartinės 3,9 l talpos kapsulės aukštis yra 23 cm, skersmuo – 16 cm.

Kapsulė su pelenais yra atiduodama atsakingam artimajam, kuris vėliau sprendžia dėl būsimo laidojimo proceso. Laidojimas Lietuvoje įstatymų numatyta tvarka galimas dvejopas – kremuotus palaikus užkasant žemėje arba saugant kolumbariume. Tiek vienu, tiek kitu atveju pelenai būna patalpinami į dekoratyvinę urną, nors yra galimas ir paprasčiausias kapsulės laidojimas.

Kapsulės patalpinimas urnoje

Kad pelenų kapsulė tilptų į kremavimo urną, ji turi būti tinkama tam dydžio. Jeigu jūs artimąjį kremavote užsienyje ir pelenus krematoriumas sudėjo į specialų maišelį, tikėtina, kad jums tiks bet kuri jūsų pasirinkta urna – maišelį lengva pritaikyti įvairių formų ir dydžių urnoms. Krematoriumo išduotos specialios dėžutės su pelenais lengvai tilps į stačiakampės formos urnas. Lietuvos ir kaimyninių šalių krematoriumų naudojamos kapsulės (23×16 cm) tinka beveik visoms urnoms, pagamintoms Lietuvoje. Jeigu kremavimo urnos dydis tam tinka, pelenų kapsulė patalpinama urnos viduje. Tuomet urna sandariai uždaroma ir ją galima laidoti.

Kai kapsulės dydis urnai netinka

Dauguma dekoratyvinių urnų, ypatingai išskirtinio ir šiuolaikinio dizaino, nėra pritaikytos standartinėms kapsulėms. Tokių urnų mūsų parduotuvėse vis daugėja, nes pasaulinės kremavimo urnų mados bei tendencijos įtakoja ir vietinę tokių prekių paklausą.

Jeigu jūsų pasirinkta urna nėra pritaikyta pelenų kapsulės dydžiui, tuomet pelenai be jokios tarpinės taros bus supilami tiesiai į urną sandariai ją uždarant. Paprastai Lietuvos ir kaimyninių šalių krematoriumuose kremuoti palaikai suberiami į standartinio dydžio metalinę kapsulę. Todėl pasirinkus dekoratyvinę urną, kurios išmatavimai nėra tinkami kapsulės talpinimui urnos viduje, būtinai informuokite apie tai krematoriumo darbuotoją. Tuomet pelenai bus supilti tiesiai į urną ir ji bus profesionaliai sandariai uždaryta. Taip pat pelenus iš kapsulės į urną galite perkelti patys arba tai padaryti Jums padės bet kurios laidojimo paslaugas teikiančios įmonės darbuotojas. Kremuotų palaikų perkėlimo procesas yra labai paprastas ir nereikalauja jokių papildomų žinių. Visais atvejais prieš galutinai užsandarinant pelenus kartu uždaromas ir daugiau nei 50 metų nesuyrantis kremavimo žetonas. Kremavimo žetoną, ant kurio įspaustas kremavimo registracijos numeris, išduoda krematoriumas, pelenus pasirašytinai perduodamas atsakingam asmeniui.

Medinės, keramikinės, metalinės, akmeninės, stiklinės urnos – kokią rinktis?

 Urnos medinės, keramikinės, metalinės, akmeninės, stiklinės, ekologiškos… Kai ateina laikas rinktis urną, priimant sprendimą svarbų vaidmenį atlieka medžiaga, iš kurios urna yra pagaminta. Lietuvoje ir pasaulyje populiariausi yra du pasirinkimai – medinės arba metalinės urnos. Be šių rūšių parduotuvių lentynose galite sutikti ir urnas, pagamintas iš keramikos, kompozito, akmens ar stiklo. Taip pat gaminamos urnos, kurių paskirtis yra saugoti ne tik kremuotus pelenus, bet ir gamtą – tokios egologiškos urnos, veikiamos aplinkos, suyra savaime.

Medinės urnos

Šių kremavimo urnų pasirnkimas yra pats didžiausias, todėl tikrai galite rinktis iš įvairių formų, dydžių ir modelių. Medinių urnų gamybai dažniausiai naudojama ąžuolo, riešuto, klevo, vyšnios ar raudonmedžio mediena, taip pat spygliuočiai – pušis, tuopa. Kuo urnos mediena būna mažiau apdirbta, tuo ji unikalesnė savo medžio raštu ir taip yra savaime išskirtinė, galima sakyti – vienetinė. Urnos, pagamintos iš medžio, būna puoštos geometriniais raštais ar motyvais, inkrustuotos raižiniais ar kitais papuošimais. Medinės urnos ypač tinka laidojimui žemėje. Urnos, pagamintos iš medžio, yra arčiausiai draugiškumo aplinkai idėjos. Medžio idėja mums dažnai yra artima savo lietuviškumu, skleidžiama šiluma, komfortu, vidine stiprybe. Medinės urnos yra jaukios ir dažnai ne itin sudėtingo dizaino – todėl tai bus saugus pasirinkimas, tinkantis beveik visiems. Taip pat dažnai medinės urnos pasirinkimą lemia pereinamasis laikotarpis žmonių sąmonėje nuo tradicinio laidojimo mediniuose karstuose prie laidojimo urnoje.

Metalinės urnos

Urnos, pagamintos iš įvairių rūšių metalo, yra ilgaamžiškos ir tvirtos. Jos ilgai išlieka nepakitusios išvaizdos, nes gali atlaikyti įvairias klimato sąlygas – šaltį, karštį, drėgmę. Tai ypač aktualu laidojant urną kolumbariumo kriptoje. Metalinių urnų dizainas ir stiliai yra patys įvairiausi – nuo klasikinių iki itin modernių. Jeigu ieškote nebrangios kremavimo urnos, paprasto metalo (pvz. aliuminio) urną galite įsigyti už itin nedidelę kainą – ji bus nesunki, su subtilia apdaila. Galint sau leisti daugiau, rinktis galima brangesnių metalų urną – alavo, plieno, nerūdijančio plieno, žalvario, vario. Išskirtinės arba individualiu užsakymu gamintos urnos būna sidabruotos, auksuotos.

Akmeninės urnos

Nieko nėra amžiniau už natūralų akmenį. Niekur nesutiksite dviejų vienodų akmeninių kremavimo urnų – visa tai akmens savybių dėka. Akmeninė urna išlieka nepakitusios išvaizdos ypatingai ilgą laiką, ir dėl to yra ypač tinkama laidojimui kolumbariume. Akmeninės urnos gaminamos iš gamtos arba žmogaus sukurto akmens, jos yra sunkios, jas dažniausiai renkasi norintys suderinti ilgaamžiškumą ir natūralumą. Medžiagos, naudojamos akmeninių urnų gamyboje – akmens plokštė, granitas, alebastras, oniksas, marmuras.

Keramikinės urnos

Jeigu ieškote gražios ar net puošnios urnos, keramikos gaminiai bus puikus pasirinkimas. Šios rūšies urnos yra spalvingos, įvairių formų ir dydžių. Keramikinės urnos dažniausiai būna rankų darbo, jas kuria menininkai, kurių rankose molis virsta dekoratyviniais dirbiniais – vazomis, puodynėmis, urnomis. Keramikinėse urnose dažnai sutiksite daug įvairių ornamentų ir simbolikos – gėlių, paukščių, drugelių, religinių vaizdų. Naudojant urną, pagamintą iš molio, reikia būti atsargiems dėl šios medžiagos trapumo – nešti ją ramiai, apsaugoti nuo smūgių.

Stiklinės urnos

Žmonės, įsigiję stiklo ar krištolo urną, sako, kad jos yra itin arti tobulybės. Stiklinės urnos dažnai yra aukštos kokybės rankų darbo menininkų kūriniai. Jų gamyboje dėl tvirtumo derinamos ir metalinės detalės (pagrindui, uždarymui). Jeigu urna pagaminta iš skaidraus stiklo, lengvai persimato urnos viduje esantis turinys. Todėl patariama urnos viduje talpinamą kapsulę arba pelenus papildomai įdėti į medžiaginį maišelį, kad nebūtų sugadintas stiklinės urnos estetinis vaizdas. Šiandien dauguma iš stiklo gaminamų urnų yra nedūžtančios, todėl tiek dėl savo išskirtinumo, tiek dėl savybių, yra brangesnės už kitų rūšių urnas. Urnų pasirinkimas ne visur bus platus. Visapusiško asortimento nerasite mažo miestelio parduotuvėje arba ritualinių prekių parduotuvėje, kuri orientuojasi į laidojimą karstuose, o ne urnose. Tokiu atveju rizikuojate rinktis iš kelių pavyzdžių ir įsigyti urną, kuri labiausiai patinka pardavėjui, o ne jums. Visų rūšių urnas pamatyti ir su įvairiausiais jų modeliais iš arčiau susipažinti galite tik specializuotoje urnų parduotuvėje arba internete.

Laidojimo kremuojant apeigos

 Lietuvoje atsiradus galimybei rinktis mirusiųjų laidojimą kremuojant, daugeliui kyla klausimų, kokia turi būti kremuotų palaikų laidotuvių eiga, kiek dienų nuo mirties iki kremavimo turi praeiti, ar prieš kremuojant reikia šarvoti velionio kūną, ar tik jau kremuotus palaikus urnoje ir t. t. Nors naujasis laidojimo būdas natūraliai kuria naujas tradicijas ir žmonės renkasi jiems atrodančią tinkamiausią laidotuvių eigą, tačiau pamažu išsigrynina trys dažniausi kremuotų palaikų laidojimo „scenarijai“.

Urnos šarvojimas

Šarvoti urną – dažniausias nutarusių kremuoti savo mirusius artimuosius pasirinkimas. Sutvarkę būtinus dokumentus, švariomis įkapėmis aprengtą ir paguldytą į karstą velionį jo artimieji (arba laidojimo paslaugas teikianti įmonė) veža į krematoriumą. Jei velionis mirė ligoninėje, jis iš čia į krematoriumą vežamas tiesiai. Vieninteliame Lietuvoje Kėdainių krematoriume sudaryta galimybė velionio artimiesiems oriai atsisveikinti su mirusiuoju iki kremavimo. Tai jie gali padaryti čia įrengtose atsisveikinimo salėse ir palydėjimo salėje, kurioje karstas su palaikais įvažiuoja į deginimo įrenginį. Atsisveikinimas lydint iki deginimo įrenginio populiarėja, nes daugelis šį palydėjimo momentą laiko tolygiu karsto įkėlimui į duobę. Po kremavimo urną su pelenais pasiėmę artimieji (arba laidojimo paslaugų įmonė) išveža ją šarvoti į velionio gimtąjį miestą. Pagarba velioniui prie pašarvotos urnos išreiškiama atnešant vieną gėlę ir (arba) žvakę. Greta urnos pastatytame ekrane rodomos nuotraukos iš velionio gyvenimo, skamba jam patikusi muzika. Pastaruoju metu vis dažniau šarvojimo salėje statoma aukų dėžutė, į kurią atėjusieji atsisveikinti su mirusiuoju aukoja velionio šeimai pinigais. Urna laidojama kapinėse arba statoma į kolumbariumo nišą. Atsižvelgiant į velionio religinius įsitikinimus ar išreikštą valią, laidojama dalyvaujant išpažįstamos religijos dvasininkui.

Urna šarvojama maldos namuose

Kartais velionio artimieji renkasi greitesnį, tačiau taip pat pagarbų laidotuvių „scenarijų“. Sutvarkius būtinus dokumentus, mirusysis iškart vežamas kremuoti. Su velioniu jo artimieji atsisveikina krematoriumo atsisveikinimo ar palydėjimo salėse. Po kremavimo urna su pelenais vežama tiesiai į miesto, kuriame bus laidojama, maldos namus. Dvasininkas laiko mišias už mirusįjį, po mišių lydi urną į kapines ar iki kolumbariumo, kur laidoja laikydamasis tos konfesijos numatytų laidojimo apeigų. Katalikų Bažnyčios dvasininkai vadovaujasi 2004 m. lietuvių kalba išleistu „Laidotuvių apeigynu“, kuriame nurodyta, kokios apeigos atliekamos, kai mirusiojo palaikai buvo kremuoti.

Velionis šarvojamas, po to – kremuojamas

Ypač retais atvejais artimieji pageidauja atsisveikinti su velioniu šarvodami jo kūną ir tik po to veža palaikus kremuoti. Tada urna su pelenais laidojama iš karto po kremavimo. Tokiose laidotuvėse paprastai dalyvauja tik patys artimiausi šeimos nariai. Tačiau šis „scenarijus“ nėra populiarus, nes Lietuvoje įprasta, kad norą palydėti velionį į kapines išreiškia ne tik artimieji.

Barstyti kremuotų palaikų pelenus ant žemės ar vandens paviršiaus draudžia šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos Žmonių palaikų laidojimo įstatymas. Urna su pelenais gali būti laikoma namuose ar kitoje patalpoje „laikinam saugojimui“, t.y. ne ilgiau kaip 3 mėnesius, o po to laidojama kapinėse arba statoma į kolumbariumą. Prieš kremuoto mirusiojo pelenų barstymą, kaip prieštaraujantį bažnytinei Kanonų teisei, pasisako ir Katalikų Bažnyčia