Gyvūno palaikų kremavimas ir laidojimas

Nors dauguma mūsų mirus gyvūnui tinkamą atsisveikinimą su juo laiko itin modernia šių laikų tradicija, vertėtų žinoti, kad augintinio palaikų kremavimas ar laidojimas turi itin senas ištakas, siekiančias dar antikos laikus. Senovės egiptiečiai garbino gyvūnus, siedami juos su dievais, todėl mirties atveju laidojimo apeigos buvo itin iškilmingos. Gyvūnai buvo mumifikuojami ir saugomi prabangiuose sarkofaguose. Tačiau keičiantis laikams, keitėsi ir religijos. Tad šiais laikais net jei atrodytų, kad kelti laidotuvių iškilmes anapilin iškeliavusiam mylimam gyvūnui - turtingųjų pramanas, psichologai teigia, kad vienokia ar kitokia atsisveikinimo ceremonija yra būtina ir itin naudinga padedant susitaikyti su ilgamečio šeimos nariu tapusio keturkojo netektimi.

Galvosūkis netekus augintinio

Netekus gyvūno šeimininkus dažnai kankina ne tik liūdesys ar sielvartas, tačiau ir klausimas – ką daryti su gyvūno palaikais. Pasirenkant atsisveikinimo procedūrą - gyvūno kremavimą ar laidojimą atsižvelgiama tiek į savo religines pažiūras, tiek į aplinkosauginius reikalavimus, galiojančius Jūsų gyvenvietėje. Šiuo metu Lietuvoje įstatymai reglamentuoja ir leidžia augintinių palaikus laidoti tik nuosavoje žemėje, tad jos neturintiems iškyla vienintelis logiškas klausimas, kaip humaniškai ir nepažeidžiant įstatymo atsisveikinti su savo gyvūnu. Tiesa, Vilniuje jau kurį laiką veikia legalios gyvūnų kapinės. Tačiau ką daryti gyvenantiems ten, kur kapinių nėra? Žinoma, visada yra galimybė gyvūno palaikus palikti utilizavimui veterinarijos klinikose. Tačiau daugelis šeimininkų sutiks, kad tiek utilizavimas, tiek palaikų laidojimas atokiame gamtos kampelyje, baiminantis administracinės nuobaudos - nėra tai, ką norėtume išlaikyti savo atmintyje netekus mielo draugo. Visgi brangiais tapę gyvūnai daugumos šeimininkų  nuomone yra verti jausti pagarbą ir po savo mirties.

Gyvūnų laidotuvių papročiai

Niekuo nebestebina gyvūnų laidotuvės visame pasaulyje, įprasta, kad gyvūnai tiek kremuojami, tiek laidojami gyvūnų kapinėse. Ceremonijose paprastai deginamos žvakės, kalbamos maldos, skaitomos eilės ar atliekama muzika, populiaru dalintis atsiminimais, nuotraukomis, video medžiaga. Šeimininkai dažnai pagerbia anapilin patekusius augintinius organizuodami žygius po augintinio pamėgtus parko takelius, aukodami lėšas gyvūnų labdaros fondams, pasodindami medį ar užsakydami antkapinį paminklą. Pasaulyje gyvūnų palaikų kremavimas įprastas reiškinys, kaip ir jų pelenų saugojimas urnose, pastatytose gerbtinoje namų vietoje ar pelenų išbarstymas buvusiuose "medžioklės" plotuose. Paskutiniu metu pasaulyje paplito ypatinga paslauga atliekama kremavus palaikus - laboratoriniu būdu pagaminti keliasdešimties karatų brangakmenį iš perdirbtų pelenų. Pati idėja gal ir kiek makabriška, tačiau mokslininkams sukūrus sintetinį deimantą iš pelenų, ja suskubo naudotis ir augintinių netekę šeimininkai. Tokios paslaugos kaina prasideda nuo 3500 JAV dolerių.

Juvelyriką mėgstantys renkasi ir pigesnius papuošalus, skirtus simboliniam pelenų kiekiui laikyti - tai gali būti širdžiai mielas pakabukas, kuriame visad gali nešiotis dalelę pelenų ir jausti ypatingą ryšį su gyvūnu, kuris buvo jums itin brangus.

Foto iš pinterest.com