Gedėjimas — natūralus ir būtinas procesas po netekties. Psichologė Elisabeth Kübler-Ross išskyrė penkias pagrindines gedėjimo stadijas, kurios padeda suprasti savo ir artimųjų emocinę būseną po praradimo.
1. Neigimas
Pirmoji reakcija į netektį dažnai yra neigimas — „tai negali būti tiesa.” Ši stadija padeda sušvelninti pradinį šoką ir yra normali apsauginė reakcija.
2. Pyktis
Kai neigimas atslūgsta, prasideda pyktis — ant likimo, gydytojų, Dievo, net paties mirusio asmens. Svarbu leisti sau jausti šį pyktį, nepasmeriant savęs.
3. Derybos
Ši stadija pasireiškia kaip „o, jei…” mintys — „jei būčiau daugiau laiko praleidęs su juo”, „jei būtume greičiau kreipęsi į gydytojus.” Tai normalu ir praeinanti stadija.
4. Depresija
Gilūs liūdesio jausmai, izoliacija, ašaros — tai natūrali gedėjimo dalis. Svarbu leisti sau liūdėti ir prireikus kreiptis profesionalios pagalbos.
5. Priėmimas
Priėmimas nereiškia, kad viskas gerai — tai reiškia išmokimą gyventi su netektimi ir pamažu grįžti į gyvenimą. Mirusysis visada išlieka širdyje
